Baltasis šilkmedis

Derėjimas: pradeda nokti birželio pabaigoje, baigiasi rugpjūčio mėnesį. Dera ganėtinai gausiai.

Vaisiai: uogos panašios į avietes, tačiau gerokai didesnės, baltos spalvos, matomos juodos seklytės. Skonis labai geras, gaivus, saldus. Vaisiuose gausu gliukozės ir fruktozės, geležies, vitaminų, mineralinių ir rauginių medžiagų. Jos turi antibakterinį, priešuždegiminį poveikį, padeda širdies veiklai ir peršalimo gydymui. Tradicinėje kinų medicinoje lapų arbata naudojama kaip tonizuojanti, galvos skausmą ir akių nuovargį mažinanti priemonė. Lapuose yra alkaloido 1-deoksnoirijimicino (DNJ), kuris slopina alfa-gliukozidazės fermentą, skaidantį angliavandenius į gliukozę. Geriant lapų arbatą kartu su valgiu, silpnėja angliavandenių skaidymas ir gliukozės pasisavinimas, todėl mažėja cukraus kiekis kraujyje.

Atsparumas: ši veislė ganėtinai atspari šalčiui ir ligoms. Nukenčia nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tad geriausia žiemai šaknis apmulčiuoti, o mažą medelį apengti eglišakiais. Suaugusio medžio nušalę pumpurai atsigauna ir vėl apželia.

Mėgsta gerai apšviestas vietas, geriau auga derlingoje dirvoje, nepakantus užmirkimui, tačiau puikiai auga miestuose ir pramonės rajonuose. Ištveria nedideles sausras.

Derėjimas: pradeda nokti birželio pabaigoje, baigiasi rugpjūčio mėnesį. Dera ganėtinai gausiai.

Vaisiai: uogos panašios į avietes, tačiau gerokai didesnės, nokstančios būna baltos spalvos, paskui rausvai violetinės, visiškai prinokusios juodos spalvos. Skonis labai geras, gaivus, saldžiarūgštis, labiau į saldumą. Vaisiuose gausu gliukozės ir fruktozės, geležies, vitaminų, mineralinių ir rauginių medžiagų. Jos turi antibakterinį, priešuždegiminį poveikį, padeda širdies veiklai ir peršalimo gydymui. Tradicinėje kinų medicinoje lapų arbata naudojama kaip tonizuojanti, galvos skausmą ir akių nuovargį mažinanti priemonė. Lapuose yra alkaloido 1-deoksnoirijimicino (DNJ), kuris slopina alfa-gliukozidazės fermentą, skaidantį angliavandenius į gliukozę. Geriant lapų arbatą kartu su valgiu, silpnėja angliavandenių skaidymas ir gliukozės pasisavinimas, todėl mažėja cukraus kiekis kraujyje.

Atsparumas: ši veislė ganėtinai atspari šalčiui ir ligoms. Nukenčia nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tad geriausia žiemai šaknis apmulčiuoti, o mažą medelį apengti eglišakiais. Suaugusio medžio nušalę pumpurai atsigauna ir vėl apželia.

Mėgsta gerai apšviestas vietas, geriau auga derlingoje dirvoje, nepakantus užmirkimui, tačiau puikiai auga miestuose ir pramonės rajonuose. Ištveria nedideles sausras.