Koloninės obelys – modernus sprendimas sodui

Koloninės obelys tampa vis populiaresnės Lietuvoje, nes tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti vaismedžių, bet turi ribotą erdvę savo sode. Šios kompaktiškos ir gražios obelys užima mažai vietos, tačiau vis tiek suteikia gausų derlių ir praturtina sodą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl koloninės obelys yra puikus pasirinkimas jūsų sodui, kokie jų privalumai ir kaip teisingai jas sodinti bei prižiūrėti.

Ką reikia žinoti apie kolonines obelis?

Koloninės obelys yra išskirtinio augimo vaismedžiai, kurių laja siaura ir vertikali. Kitaip nei įprastos obelys, jos auga beveik tiesiai į viršų, todėl užima labai mažai vietos. Dėl šios išskirtinės savybės jos puikiai tinka auginti nedideliuose sklypuose, miesto soduose ar net terasose.

Koloninės obelys išauginamos skiepijant tam tikras obelų veisles ant silpnesnio augimo pagrindų, kurie riboja medelio dydį ir padeda išlaikyti siaurą lają. 

Vieni iš dažniausiai naudojamų – kaukazietiškos slyvos (lot. Prunus cerasifera) arba MM106 tipo pagrindai. MM106 – tai pusiau nykštukinis obelų poskiepis (angl. rootstock), dažnai naudojamas koloninėms obelims. Jis išvestas Anglijoje ir yra vienas populiariausių pasirinkimų Europoje. 

Šie pagrindai skatina gerą koloninių obelų šaknų vystymąsi, atsparumą šalčiui ir ilgaamžiškumą. Dėl šių savybių koloninės obelys puikiai tinka auginti Lietuvos sąlygomis – jos kompaktiškos, gražiai atrodo ir gausiai dera.

Šios obelys yra ne tik praktiškos, bet ir dekoratyvios. Pavasarį jos gausiai žydi, o rudenį pasipuošia spalvingais vaisiais. Galima auginti vasarines ir žiemines, saldesnes ar rūgštesnes kolonines obelis.

Kada sodinti kolonines obelis?

Lietuvoje geriausia kolonines obelis sodinti ankstyvą pavasarį (balandžio pradžioje) arba rudenį (rugsėjo antroje pusėje), kai šalnos dar nėra stiprios. 

Sodinant pavasarį, augalai geriau įsišaknija ir pasiruošia žiemai, o rudenį, jei sodinamos kelios obelys iš karto, jos geriau prisitaiko prie naujos vietos.

Sodinimo patarimai

Norint, kad koloninės obelys gerai įsišaknytų ir augtų, svarbu pasirinkti tinkamą dirvožemį ir laikytis tam tikrų sodinimo taisyklių. Štai keli patarimai, kurie padės užtikrinti sėkmingą obelų augimą:

• Dirvožemis. Jis turi būti derlingas, gerai nusausintas ir praturtintas kompostu, kad augalas gautų visas reikalingas maistingąsias medžiagas.
• Sodinimo atstumai. Jei sodinama gyvatvorė, obelis reikėtų sodinti 40–60 cm atstumu vieną nuo kitos.
• Vazonai. Jei planuojate sodinti vazonuose, pasirūpinkite, kad talpos būtų ne mažesnės nei 40 cm gylio ir pločio, maždaug 20–30 litrų talpos, su drenažo skylutėmis, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti, o šaknys neperdžiūtų.
• Sodinimo vieta. Geriausia sodinti kolonines obelis saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose. Venkite uždarų žemumų, kur užsilaiko šaltas oras ir vanduo.
• Sodinimo gylis. Skiepo vieta turi būti virš žemės paviršiaus, apie 2–3 cm aukščiau, kad šaknys nebūtų uždengtos.

Papildomi patarimai

Po pasodinimo suformuokite nedidelį pylimą aplink obelį ir gausiai palaistykite, užmulčiuokite paviršių, kad išlaikytumėte drėgmę, o jauniems medeliams naudokite atramą, kad jie būtų stabilūs.

Koloninių obelų priežiūra

Koloninėms obelims nereikia sudėtingos priežiūros, tačiau nuolatinis dėmesys ir tinkamas rūpinimasis užtikrina gerą augimą ir gausų derlių.

Laistymas

Laistymas yra ypač svarbus pirmuosius metus po pasodinimo, kai koloninės obelys dar stengiasi prigyti. Šiuo laikotarpiu būtina palaikyti tinkamą dirvožemio drėgmę, kad šaknys gerai įsitvirtintų. 

Pirmuosius mėnesius, po pasodinimo, obelys turėtų būti laistomos kas 2–3 dienas, ypač jei nėra gausaus lietaus. Vasarą, per sausras, laistyti reikėtų dažniau, kad dirvožemis neperdžiūtų. Rekomenduojama laistyti 10–15 litrų vandens kiekvienam medeliui, kad vanduo pasiektų visas šaknis.

Tręšimas

Pavasarį kolonines obelis reikia patręšti azoto turinčiomis trąšomis, kad tai paskatintų aktyvią augimo pradžią ir stiprintų ūglius. Pirmas tręšimas turėtų būti atliktas, kai pasirodo pirmieji lapeliai, sekantis – pavasario pabaigoje, kai obelys ima intensyviai augti. 

Vasaros viduryje, norint užtikrinti gerą vaisių formavimąsi ir kokybę, rekomenduojama patręšti kalio ir fosforo mišiniu, kuris padėtų stiprinti šaknis ir pagerintų vaisių skonį. Tręšti reikėtų apie 1–2 kartus per sezoną, priklausomai nuo dirvožemio kokybės.

Apsauga žiemą

Jaunus koloninių obelų sodinukus žiemą reikia apsaugoti nuo šalčio. Tam dažniausiai naudojami mulčiai. Aplink obelis reikia suberti 5–10 cm storio mulčio sluoksnį, kuris apsaugotų šaknis nuo šalčio ir padėtų išlaikyti drėgmę. 

Taip pat galima apvynioti medelius specialia medžiaga arba agroplėvele, taip apsaugant nuo žemos temperatūros ir vėjo. Jei žiemos ypač šaltos, rekomenduojama apvynioti net ir senesnius medžius, ypač jei jie auginami atvirame lauke.

Ligos ir kenkėjai

Nors dauguma koloninių obelų veislių yra atsparios ligoms ir kenkėjams, nuolatinis stebėjimas vis tiek būtinas. Dažniausios koloninių obelų ligos, su kuriomis galima susidurti – vėžys ir raupai. 

Vėžys gali sukelti šakų ir kamieno nudegimus, o raupai – lapų dėmes ir vaisių pažeidimus. Norint išvengti šių problemų, rekomenduojama reguliariai apžiūrėti obelis ir, pastebėjus pirmuosius ligų požymius, purkšti fungicidais. Tai turėtų būti atliekama pavasarį ir rudenį.

Kaip genėti kolonines obelis?

Pirmaisiais metais pašalinami visi ūgliai, kurie auga kampu didesniu nei 45°, kad būtų skatinamas centrinio ūglio augimas. Tai padeda medeliui sutelkti energiją tiesiam ir kompaktiškam šakų formavimui.

Vėlesniais metais, kai obelis jau prigyja, reikia pašalinti per tankius ir susikertančius ūglius, kad medis neprarastų savo formos ir šakos netrukdytų viena kitai augti.

Genėti reikia žiemos pabaigoje arba vasaros pabaigoje, vengiant aktyvaus augimo laikotarpių, kad nepažeistumėte augalo.

Koloninių obelų genėjimas ne tik suteikia norimą formą, bet ir pagerina vaisių kokybę bei sumažina ligų riziką. Tai būtinas žingsnis, užtikrinantis, kad koloninės obelys būtų stiprios, sveikos ir gausiai derėtų.

Koloninės obelys pagal sezoną

Lietuvoje galima auginti įvairių rūšių kolonines obelis – nuo vasarinių iki žieminių, priklausomai nuo sezono. Kiekviena veislė pasižymi išskirtinėmis savybėmis, tokiomis kaip augimo sąlygos, vaisių skonis ir laikymo trukmė

Vasarinės koloninės obelys

Vasarinės koloninės obelys sunoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o jų vaisiai dažnai būna švelnesnio skonio ir tinkami vartoti iškart, nes ilgai nesilaiko. Todėl jos puikiai tinka tiems, kurie mėgsta greitai sunokstančius vaisius. 

• VALUTA – ankstyva vasarinė veislė, atspari rauplėms, su vidutinio dydžio raudonais, saldžiarūgščiais vaisiais, idealiai tinkančiais šviežiam vartojimui ar desertams gaminti.
• PAVLOVSKOJE – vidutinio ankstyvumo veislė, kompaktiška ir produktyvi, kurios vaisiai saldūs ir puikiai tinka šviežiam vartojimui ar perdirbimui, pavyzdžiui, kompotams bei džemams gaminti.
• MAKINTOSH – vasarinė veislė, kurių vaisiai saldūs ir puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui. 

Rudeninės koloninės obelys

Rudeninės koloninės obelys skinamos rugsėjo mėnesį, o jų vaisiai dažnai būna sultingi ir labai aromatingi.

• ARBAT – rudeninė veislė, gausiai deranti rugsėjį. Vaisiai dideli, aromatingi, puikiai tinka sulčių spaudimui ar kepiniams. Atspari šalčiui, vidutinio jautrumo ligoms, todėl yra puikus pasirinkimas Lietuvos klimatui.
• BOGDAN – rudeninė veislė, kuri dera rugsėjo mėnesį. Vaisiai vidutinio dydžio, saldūs ir labai aromatingi, puikiai tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui.
• KONFERENS – rudeninė veislė, su saldžiais ir tvirtais vaisiais, kurie tinka desertams ir konservavimui. Vaisiai ilgai išlieka kieti ir skanūs.

Žieminės koloninės obelys

Žieminės koloninės obelys skinamos vėliau, tačiau jų vaisiai ilgai išlieka skanūs, dažnai net iki pavasario. Šios obelys yra atsparios šalčiui, todėl puikiai tinka auginti Lietuvoje. 

• DUET – ankstyva žieminė veislė, išvesta Latvijoje, atspari vėžiui, su saldžiais, puikaus skonio vaisiais.
• VASJUGAN – atspari šalčiui veislė, ideali auginimui Lietuvoje. Vaisiai kieti, rūgštesni, bet puikiai laikosi per žiemą.
• MALUCHA – kompaktiška, gražiai žydinti veislė, atspari rauplėms, kurios vaisiai saldūs ir gardūs lieka iki vasario.

Kaip išsirinkti koloninių obelų veislę?

Renkantis koloninių obelų veislę, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius faktorius, kad užtikrintumėte gerą vaisių derlių ir lengvą priežiūrą. Štai keli svarbūs aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

1. Vaisių brandos laikas

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į vaisių brandos laiką. Vasarinės kolonins veislės duoda vaisius jau vasaros pabaigoje, todėl jos tiks tiems, kurie nori greitai mėgautis šviežiu derliumi. Rudeninės veislės sunoksta nuo rugsėjo iki spalio, o žieminės obelys leidžia mėgautis vaisiais vėlyvą rudenį ar net žiemą.

2. Vaisių skonis ir naudojimas

Pasirinkite koloninę obelų veislę pagal vaisių skonį ir paskirtį. Vasarinės obelys dažniausiai būna saldžiarūgščios puikiai tinkančios šviežiam vartojimui. 

Rudeninės veislės pasižymi saldžiu skoniu ir dažnai naudojamos perdirbimui, pavyzdžiui, kompotams ar džemams. Žieminės veislės pasižymi ilgu derliaus laikymo laikotarpiu ir puikiai tinka ilgalaikiam saugojimui.

3. Atsparumas ligoms

Svarbu pasirinkti veislę, atsparią ligoms, kad užtikrintumėte sveiką medį ir gausų derlių. „Valuta“ ir „Bolero“ yra atsparios rauplėms, todėl jas lengviau prižiūrėti. „Karmen“ yra atspari šalčiui, todėl puikiai tiks šaltoms žiemos sąlygoms.

4. Derliaus dydis ir kokybė

Renkantis koloninių obelų veislę, reikia atsižvelgti į derliaus dydį ir kokybę. Koloninės obelys dažnai suteikia gausų derlių, tačiau vaisių dydis ir skonis gali skirtis priklausomai nuo veislės. 

Jei norite didesnių vaisių, pasirinkite tokias veisles kaip „Tortuosa“ arba „Bolero“. Jei svarbu kokybė, o ne dydis, „Pavlovskoye“ ir „Bolero“ užtikrins puikų skonį ir tinkamumą perdirbimui. Atkreipkite dėmesį ir į auginimo sąlygas, nes jos taip pat gali paveikti derliaus dydį ir vaisių kokybę.

5. Klimato sąlygos

Koloninės obelys gerai auga mūsų klimato sąlygose, tačiau svarbu pasirinkti veislę, kuri geriausiai tiktų jūsų sodui. Vasarinės veislės geriausiai auga šiltesnėse vietose, o žiemos obelys yra atsparios šalčiui ir gerai laikosi žiemą.

Išvados apie kolonines obelis

Koloninės obelys yra puikus sprendimas, jei norite auginti vaismedžius, tačiau turite ribotą erdvę. Svarbu pasirinkti tinkamą veislę pagal vaisių brandos laiką, skonį ir atsparumą ligoms. 

Pirmuosius metus po pasodinimo ypatingą dėmesį skirkite laistymui ir tręšimui, kad užtikrintumėte gerą šaknų vystymąsi. Reguliarus genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką medžio formą ir pagerina vaisių kokybę. Taip pat, apsaugokite obelis nuo šalčio žiemą, mulčiuodami ir naudodami papildomą apsaugą.

DUK apie kolonių obelų priežiūrą